Labai įsiskolinusi Prancūzija gavo žalią šviesą iš Europos Sąjungos Tarybos už planus palaipsniui mažinti didelį deficitą.
Antradienį Briuselyje posėdžiavęs ES valstybių narių vyriausybių organas vadovavosi Europos Komisijos rekomendacija patvirtinti biudžetą.
Plane numatoma, kad iki 2029 metų naujoji skola palaipsniui mažės iki nustatytos 3% ekonomikos produkcijos ribos.
Šiais metais naujoji Paryžiaus vyriausybė iš pradžių siekia 5,4 proc. deficito, kai opozicija nuvertė ankstesnę buvusio ES komisaro Michelio Barnier vyriausybę ginče dėl ambicingesnio taupymo biudžeto.
Dėl to Prancūzija dar neturi einamųjų metų biudžeto – ir vis dar neaišku, kokias taupymo priemones naujasis ministras pirmininkas François Bayrou galės įgyvendinti susiskaldžiusiame parlamente.
Prancūzijos finansų ministras Éricas Lombardas padėkojo kolegoms iš ES ir Europos Komisijai. „Negalime palikti tokios skolos ir tokio deficito savo vaikams ir anūkams“, – sakė jis.
ES statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, Prancūzija, 2023 m., sudarys beveik 110 % ekonomikos produkcijos, yra tarp prasčiausių ES rodiklių. Tik Graikija (163,9 proc.) ir Italija (134,8 proc.) yra labiau įsiskolinusios.
Prancūzija yra antra pagal dydį ES ekonomika po Vokietijos. Sąjungos taisyklės dėl valstybės skolos ir deficito numato, kad valstybės narės skolos lygis neturi viršyti 60% ekonominės produkcijos.
Tuo pačiu metu valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų, kurias pirmiausia reikia padengti skolinantis – turi būti ne didesnis kaip 3 procentai bendrojo vidaus produkto.
