Justinas Trudeau pirmadienį pareiškė, kad planuoja pasitraukti iš savo valdančiosios Liberalų partijos lyderio ir Kanados ministro pirmininko pareigų po beveik dešimtmetį ėjęs vyriausybės vadovo posto.
Trudeau tai paskelbė kalboje iš savo Rideau kotedžo rezidencijos Otavoje po kelių savaičių didėjančio spaudimo iš partijos viduje ir už jos ribų.
Jis toliau eis ministro pirmininko pareigas – šias pareigas ėjo devynerius metus – kol bus išrinktas naujas partijos vadovas.
„Ketinu atsistatydinti iš partijos lyderio, ministro pirmininko pareigų, kai partija išsirinks kitą savo lyderį per tvirtą, visos šalies masto konkurencinį procesą“, – sakė jis.
Trudeau sakė, kad paprašė generalgubernatoriaus perleisti parlamentą arba sustabdyti parlamento darbą iki kovo 24 d. Ji patenkino prašymą šįryt, pridūrė jis. Sustabdymas leis liberalams surengti lyderystės lenktynes, kad pakeistų Trudeau.
„Ši šalis nusipelno realaus pasirinkimo kituose rinkimuose, ir man tapo aišku, kad jei turėsiu kovoti su vidine kova, aš negaliu būti geriausias pasirinkimas tuose rinkimuose.
53 metų Trudeau Liberalų partijai vadovavo 11 metų, o 2015 m. lapkritį tapęs ministru pirmininku, daugelis pažangių žmonių visame pasaulyje jį šventė kaip vilties švyturį.
Jam priskiriamas Kanados vedimas į priekį tokiais klausimais kaip klimato krizė, lyčių lygybė ir susitaikymas su čiabuviais.
Tačiau keli politiniai skandalai, pavyzdžiui, užgniaužti korupcijos tyrimai, suteršė jo įvaizdį tuo metu, kai Kanados ekonomikai taip pat buvo sunku.
Pastaruoju metu premjero kritika smarkiai išaugo, žmonės kaltina jį nesugebėjimu suvaldyti didelių kainų ar aprūpinti pakankamai būstu šalyje.
Naujoji demokratų partija, su kuria Liberalų partija anksčiau dirbo, kad priimtų teisės aktus, rugsėjį atsiėmė jam paramą ir pagrasino balsavimu dėl nepasitikėjimo.
Trudeau mažumos vyriausybei buvo padarytas didelis smūgis, praėjusį mėnesį atsistatydinus finansų ministrei Chrystia Freeland po dviejų artimų sąjungininkų susirėmimo dėl ekonominės politikos.
Iki spalio 20 d. Kanadoje turi būti surengti visuotiniai rinkimai, tačiau pirmalaikiai rinkimai gali būti priversti, pavyzdžiui, balsuojant dėl nepasitikėjimo.
Pierre'o Poilievre'o vadovaujama konservatorių partija šiuo metu balsuoja maždaug 40 proc., o Liberalų partija – apie 20 proc.
