Arnaud Poulay niekada nenorėjo palikti mažytės Indijos vandenyno salos Agalegos, tačiau šiais metais jis susikrovė lagaminą ir išskrido, sugniuždytas dėl to, ką jis laiko savo namų militarizavimu.
Dar visai neseniai Agalegoje gyveno vos 350 žmonių, žvejojo ir augino kokosus. Kitas maistas buvo pristatytas keturis kartus per metus laivu iš Mauricijaus sostinės, esančios 1100 km (680 mylių) į pietus. Nedidelė pakilimo juosta buvo naudojama retai, išskyrus medicinos pagalbos atvejus.
Tačiau 2015 m. Mauricijus, salų valstybė, kurios dalis yra Agalega, pasirašė susitarimą, leidžiantį Indijai nutiesti didžiulį 3000 m kilimo ir tūpimo taką ir jame didelį naują molą, kaip dalį abiejų šalių bendradarbiavimo jūrų saugumo srityje.
Tačiau kai kurie Agaleganai baiminasi, kad tai gali išaugti į visavertį karinį buvimą.
Ponas Poulay, 44 metų meistras ir regio muzikantas, vadovavo kampanijai prieš projektą.
„Aš myliu savo salą ir mano sala myli mane“, – sako jis. „Tačiau kai ta bazė buvo atidengta, žinojau, kad turiu išvykti.
Agalega – dvi mažos 25 kv. km salos, esančios pietvakarių Indijos vandenyne – būtų ideali vieta Indijai stebėti jūrų eismą. O 2019 m. palydovinių vaizdų palyginimas su kitais, darytas šių metų liepą, rodo, kiek daug kas pasikeitė.
Palmių kilimas užleido vietą kilimo ir tūpimo takui, kuris driekiasi palei šiaurinės salos stuburą tarp dviejų pagrindinių kaimų – La Fourche šiaurėje ir Vingt-Cinq toliau į pietus.
Pasak Australijos nacionalinio universiteto mokslų daktaro Samuelio Bashfieldo, galima pamatyti du 60 m pločio pastatus, sėdinčius ant asfaltuoto prijuostės, iš kurių bent vienas galėtų būti angaras, kuriame tilptų Indijos karinio jūrų laivyno lėktuvas P-8I.
P-8I yra Boeing 737, pritaikytas medžioti ir potencialiai atakuoti povandeninius laivus bei stebėti jūrų ryšius. Salos gyventojai lėktuvą jau nufotografavo pakilimo juostoje.
Į šiaurės vakarus yra nauja prieplauka, išsikišusi į vandenyną, kuria, anot B. Bashfieldo, galėtų naudotis Indijos antvandeniniai patruliniai laivai, taip pat laivas, atgabenantis atsargas į Agalegą.
„Kai bus prieinami naujesni palydoviniai vaizdai, geriau suprasime Agalegos vaidmenį ryšiuose su Indijos vandenynu“, – sako jis.
Tarptautinis strateginių studijų institutas šį objektą vadina „stebėjimo stotimi“ ir teigia, kad joje greičiausiai bus pakrantės radaro stebėjimo sistema, panaši į Indijos sukurtą įrangą kitur Mauricijuje.
Indijos vyriausybė atsisakė atsakyti į klausimus apie Agalegą ir nurodė BBC ankstesnius pareiškimus savo svetainėje. Viename iš jų ministras pirmininkas Narendra Modi teigė, kad Indija ir Mauricijus yra „natūralūs partneriai“ jūrų saugumo srityje, susiduriantys su tradiciniais ir netradiciniais iššūkiais Indijos vandenyno regione.
Abi šalys palaiko glaudžius gynybos ryšius nuo 1970 m. Šalies patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, pakrančių apsaugos vadas ir policijos sraigtasparnių eskadrilės vadovas yra Indijos piliečiai ir Indijos išorės žvalgybos agentūros, karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų pareigūnai.
Abi šalys norėtų, kad šis objektas būtų vertinamas kaip „labiau skirtas pajėgumų didinimui, o ne kokiam nors atviram kariniam naudojimui“, – sako profesorius Harshas Pantas iš Indijos instituto Londono Karaliaus koledže.
Tačiau ne paslaptis, kad Indija ir jos Vakarų sąjungininkės nerimauja dėl didėjančio Kinijos buvimo Indijos vandenyne.
Nors nėra neįprasta, kad didelė šalis įkuria karinį forpostą mažesnio sąjungininko teritorijoje, statybos darbai Agalegoje sukėlė nerimą kai kuriems salos gyventojams.
Daugelis vietovių, įskaitant kai kuriuos salos palmėmis apsodintus balto smėlio paplūdimius, jau buvo aptvertos, teigia salos gyventojai. Taip pat nuolat sklando gandai, kad La Fourche kaimą prarys aplink jį išaugusi indėnų infrastruktūra ir kad 10 jame gyvenančių šeimų bus išstumtos.
„Tai taps visiškai uždrausta zona indams“, – sako Lavalas Soopramanienas, Agalegos draugų asociacijos prezidentas.
Jis baiminasi, kad „Agalega taps Chagoso salų istorija“ – susirūpinimą kartoja 26 metų meistras Billy Henri, kuris yra Agalegano ir iš Chagoso salų išvarytos moters sūnus.
„Mano mama (pametė) savo salą“, – sako ponas Henri. „Mano tėvas bus kitas“.
Nemažai Agalegos gyventojų yra iš šeimų, kurias iškraustė iš Chagoso salų, esančių už 2000 km į rytus, JK vyriausybei 1965 m. paskelbus juos Didžiosios Britanijos teritorija ir suteikus JAV leidimą statyti ryšių stotį didžiausioje Diego saloje. Garcia. Palaipsniui ši bazė tapo visaverte karine baze.
Billy Henri baiminasi, kad Mauricijaus vyriausybė, kuriai priklauso visa žemė Agalegoje ir yra vienintelis darbdavys, bando paversti tokias apgailėtinas sąlygas, kad visi išvyktų.
Jis atkreipia dėmesį į sveikatos priežiūros ir švietimo problemas, ribotas investicijas į vietos ekonomiką, darbo galimybių trūkumą ir draudimą vietos žmonėms kurti savo verslą.
Mauricijaus vyriausybės atstovas BBC sakė, kad niekas nebus prašomas išvykti, o vietiniams žmonėms buvo užkertamas kelias patekti į oro uostą ir uostą – įrenginius, kurie, jo teigimu, padės šaliai kontroliuoti piratavimą, prekybą narkotikais ir nereglamentuojamą žvejybą.
Mauricijus taip pat neigia siūlymus, kad Agalegoje yra karinė bazė, sakydamas, kad nacionalinė policija vis dar visiškai kontroliuoja. Tačiau ji pripažįsta, kad Indija padės „prižiūrėti ir eksploatuoti“ naujus įrenginius, kurie buvo pastatyti Indijos lėšomis.
Mauricijaus ir Indijos vyriausybės teigia, kad jūrų ir oro transporto patobulinimai buvo skirti salos gyventojams ir padėti jiems išbristi iš skurdo. Tačiau vietiniai sako, kad to neįvyko: į pagrindinę Mauricijaus salą kasmet vis dar kursuoja tik keturi keltai, o keleivinių skrydžių nėra.
Agalegans teigia, kad jiems neleidžiama patekti į naują Indijos pastatytą ligoninę, nors Mauricijaus vyriausybės pranešime spaudai buvo liaupsinamas jos operacinis, rentgeno aparatai ir odontologijos įranga.
Billy Henri pasakoja, kad nuo kepimo aliejaus nudegimų kenčiantį berniuką, kuriam prireikė daugiau pagalbos, nei jis galėjo gauti iš šiaurinės salos sveikatos centro, spalį buvo neįleistas.
– Tai tik indėnams! sako jis.
Sužeistasis berniukas ir jo tėvai buvo nuskraidinti į pagrindinę Mauricijaus salą. Lavalas Soopramanienas sako, kad berniukas vis dar yra ligoninėje ir šeima liks pagrindinėje saloje, kol kitas laivas išplauks į Agalegą.
Mauricijaus vyriausybė neatsakė, paprašyta pakomentuoti nudegusio berniuko padėtį. Indijos vyriausybė atsisakė komentuoti.
Neseniai kalbėdamas Mauricijaus parlamente ministras pirmininkas Pravindas Jugnauthas sakė, kad socialinis ir ekonominis Agalegos vystymasis jo vyriausybės darbotvarkėje yra kaip niekad svarbus.
Jis sakė, kad buvo parengtas „pagrindinis planas“, siekiant pagerinti salos gyventojų sveikatą ir švietimą, susisiekimą ir rekreacines patalpas bei plėtoti žvejybos sektorių ir kokoso šalutinių produktų naudojimą.
Tačiau nepasitikėjimą skatina tai, kad nei Indija, nei Mauricijus nepaskelbė 2015 m. susitarimo memorandumo detalių, todėl jų ateities planai nežinomi.
