Dirbtinio intelekto (DI) samprata siekia senovės istoriją, o mitai, pasakojimai ir idėjos apie dirbtines būtybes, kurias intelektu arba sąmone suteikė meistrai ir magai. Tačiau šiuolaikinė AI samprata, kaip ji suprantama šiandien – mašinos, galinčios atlikti užduotis, kurioms prireiktų intelekto, jei jas atliktų žmonės – pradėjo formuotis XX amžiaus viduryje.
Terminą „Dirbtinis intelektas“ pirmą kartą sugalvojo Johnas McCarthy 1956 m., Dartmuto konferencijoje, kuri dažnai laikoma AI, kaip tyrimų srities, gimimu. McCarthy kartu su Marvinu Minsky, Allenu Newellu ir Herbertu A. Simonu buvo vieni iš pionierių, kurie padėjo pagrindines AI idėjas. Šiuos tyrinėtojus suintrigavo galimybė sukurti mašinas, kurios galėtų mąstyti, mokytis ir veikti savarankiškai.
Nors McCarthy įvardijo sritį, mašininio intelekto idėją anksčiau tyrinėjo daugelis kitų. Pažymėtina, kad Alanas Turingas, britų matematikas ir kompiuterių mokslininkas, reikšmingai prisidėjo savo 1950 m. straipsniu „Skaičiavimo mašinos ir intelektas“, kuriame Tiuringo testą pasiūlė kaip intelekto kriterijų. Šis testas įvertina mašinos gebėjimą demonstruoti protingą elgesį, prilygstantį žmogaus elgesiui arba nuo jo niekuo nesiskiriantis.
Taigi, nors AI idėja turi senas šaknis, Johnas McCarthy dažnai pripažįstamas asmeniu, kuris pirmą kartą ją konceptualizavo šiuolaikinės kompiuterijos kontekste.
Papasakokite daugiau apie Johną McCarthy
John McCarthy (1927 m. rugsėjo 4 d. – 2011 m. spalio 24 d.) buvo įtakingas amerikiečių kompiuterių mokslininkas ir pažinimo mokslininkas, suvaidinęs pagrindinį vaidmenį kuriant dirbtinį intelektą (AI) kaip akademinių studijų sritį. McCarthy indėlis į kompiuterių mokslą ir dirbtinį intelektą yra esminis ir platus, paliečiantis tokias sritis kaip programavimo kalbos, laiko pasidalijimo sistemos ir debesų kompiuterijos koncepcija.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
McCarthy gimė Bostone, Masačusetso valstijoje, airių ir lietuvių žydų kilmės imigrantų šeimoje. Anksti demonstruodamas gabumus matematikai, jis įstojo į Kalifornijos technologijos institutą (Caltech), o vėliau gavo daktaro laipsnį. Prinstono universitete baigė matematiką 1951 m.
Indėlis į dirbtinį intelektą
McCarthy darbas labiausiai siejamas su termino „Dirbtinis intelektas“ sugalvojimu Dartmuto konferencijai 1956 m. – svarbiam renginiui, kurį jis padėjo organizuoti. Ši konferencija dažnai minima kaip AI kaip nepriklausomos studijų krypties gimtinė. Jo AI vizija buvo sukurti mašinas, kurios galėtų imituoti žmogaus intelekto aspektus, o tai šiandien yra pagrindinis AI tyrimų tikslas.
Lisp programavimo kalba
Vienas iš ilgalaikių McCarthy indėlių tiek į dirbtinį intelektą, tiek į kompiuterių mokslą buvo Lisp programavimo kalbos sukūrimas 1958 m. Lisp, trumpinys „List Processing“, buvo sukurta taip, kad būtų lengva manipuliuoti duomenų eilutėmis ir tapo dominuojančia AI tyrimų programavimo kalba. dešimtmečius. Jo dizainas turėjo įtakos daugeliui kitų programavimo kalbų ir vis dar naudojamas tam tikroms programoms.
Kiti pagrindiniai įnašai
Be AI ir Lisp, McCarthy padarė keletą kitų reikšmingų indėlių:
Laiko pasidalijimo sistemos: McCarthy buvo vienas pirmųjų, pasiūliusių laiko pasidalijimo sistemų idėją – technologiją, leidžiančią keliems vartotojams vienu metu naudotis kompiuteriu. Ši koncepcija buvo labai svarbi kuriant šiuolaikines operacines sistemas ir debesų kompiuteriją.
Stanfordo AI laboratorija: 1962 m. McCarthy persikėlė į Stanfordo universitetą, kur įkūrė Stanfordo AI laboratoriją (SAIL). Laboratorija tapo pirmaujančiu dirbtinio intelekto tyrimų centru, prisidedančiu prie įvairių šios srities sričių.
McCarthy formalizmai: Jis taip pat dirbo formalizuodamas dirbtinio intelekto koncepcijas, įskaitant situacijos skaičiavimą, metodą, skirtą AI sistemų pokyčiams reprezentuoti ir argumentuoti.
Palikimas
Johno McCarthy palikimas dirbtinio intelekto ir kompiuterių mokslo srityse yra gilus. 1971 m. jis buvo apdovanotas Turingo apdovanojimu už indėlį į AI sritį. Be techninio indėlio, McCarthy buvo žinomas dėl savo tikėjimo dirbtinio intelekto potencialu pagerinti žmogaus gyvenimą – vizija, kuri ir toliau veda į priekį.
McCarthy mirė 2011 m. spalio 24 d., tačiau jo darbas ir toliau daro įtaką tyrėjams ir technologams, tyrinėjantiems dirbtinio intelekto ribas ir galimybes.
Ta Lisp programavimo kalba skamba šauniai. Ar jis buvo naudojamas dirbtiniam intelektui? Ar jis vis dar naudojamas dirbtinio intelekto programoms?
Taip, 1958 metais Johno McCarthy sukurta Lisp programavimo kalba suvaidino reikšmingą vaidmenį kuriant dirbtinį intelektą (AI). Lisp, reiškiantis „LIST Processing“, buvo specialiai sukurtas pažangiems skaičiavimams, įskaitant simbolinį samprotavimą ir duomenų struktūrų manipuliavimą, kurie yra esminiai AI programavimo aspektai. Dėl jo lankstumo, galios ir aukšto lygio abstrakcijos jis jau keletą dešimtmečių buvo pageidaujamas dirbtinio intelekto tyrinėtojų ir kūrėjų pasirinkimas.
Naudokite AI
Dėl „Lisp“ funkcijų, tokių kaip automatinis šiukšlių surinkimas, dinaminis spausdinimas ir išraiškinga sintaksė, jis ypač tinkamas dirbtinio intelekto programoms. Tai apima:
Natūralios kalbos apdorojimas (NLP): Lisp simbolinio apdorojimo galimybės buvo gerai pritaikytos žmonių kalboms analizuoti ir generuoti.
Ekspertų sistemos: Tai kompiuterinės programos, imituojančios žmogaus eksperto gebėjimą priimti sprendimus. Lisp buvo plačiai naudojamas kuriant ekspertines sistemas dėl gebėjimo valdyti simbolinę informaciją ir išvadų taisykles.
Mašininis mokymasis: Ankstyvieji mašininio mokymosi algoritmai, įskaitant simboliais pagrįstus metodus, tokius kaip sprendimų medžiai ir grupavimas, dažnai buvo diegiami Lisp, pasinaudojant jo simbolinėmis manipuliavimo galimybėmis.
Dabartinis naudojimas
Nors Lisp populiarumas dirbtinio intelekto srityje sumažėjo, kai atsirado naujos programavimo kalbos, siūlančios tvirtas bibliotekas, sistemas ir bendruomenės palaikymą (pvz., Python), jis vis dar naudojamas tam tikroms nišinėms programoms ir entuziastų. Kalbos įtaka matoma daugelyje šiuolaikinių programavimo koncepcijų ir kalbų, ypač funkcinio programavimo paradigmose.
Keletas Lisp dialektų, pvz., Common Lisp ir Scheme, vis dar naudojami švietimo tikslais, moksliniams tyrimams ir konkrečiose pramonės šakose, kuriose yra senos sistemos arba specifiniai poreikiai, kurie turi naudos iš unikalių Lisp savybių. Be to, Lisp požiūris į kodavimą ir problemų sprendimą ir toliau daro įtaką AI ir programavimo kalbos teorijos plėtrai.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors Lisp nebėra dominuojanti AI programų kalba, jos palikimas šioje srityje ir įtaka vėlesnėms programavimo kalbų kartoms bei AI plėtrai yra neabejotinas. Tai svarbus etapas kompiuterių ir AI istorijoje.
